Poezija

Ar kiekvienas gali suprasti subtiliąją poeziją?

Poezija

Poezija

Poezija yra bene subtiliausias literatūros žanras. Jeigu romanas yra žymiai universalesnis ir mėgiamas platesnės auditorijos, tai poeziją vertina ir supranta pakankama siauras ratas literatūros mylėtojų. Žinoma, poezijos yra įvairios. Kai kurios eilės yra labiau tinkamos „masėms“, kitos – vienų dievinamos, kitų nekenčiamos, trečios – apskritai suprantamos tik vienam kitam. Kodėl?

Unikalus žanras

Poezija yra unikalus literatūros reiškinys dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, tai labai subjektyvi kūrybos forma. Poetas, rašydamas eiles, remiasi išimtinai vien savo patirtimi, emocijomis, išgyvenimais. Taigi, tai intymi kūryba. Rašant poeziją, žymiai sunkiau atsiriboti nuo paties patyrimų, nei kuriant prozą. Net ir šis žanras (proza) yra realiai atspindinti autoriaus pasaulėžiūrą. Ką jau kalbėti apie eiles. Kitas aspektas – netiesioginė prasmė, kuriama įvairių metaforų, simbolių, ironijos, palyginimų ir t.t. Tai stilistinės priemonės, būdingos ir kitiems literatūros žanrams, tačiau gausiausiai aptinkamos poezijoje. Taip yra turbūt dėl to, kad poetai dažnai stengiasi kuo trumpiau nupasakoti didžius dalykus. Prozoje, pavyzdžiui, romane, lengviau išsiplėsti ir detalėms skirti daugiau dėmesio. Kuriant eiles, tenka pasitelkti daugiau fantazijos. Štai, poezija apie meile yra ypač subtili ir reikalauja didelio dėmesio metaforoms. Jos gali aiškiau atspindėti jausmą arba palikti skaitytoją spėlioti. Tiesa, tai nėra taip jau reta. Kai kurios metaforos, naudojamos poetų (ypač šiuolaikinių), yra ypatingai sunkiai paaiškinamos. Dažnai tam, kad jos taptų aiškios, būtina žinoti istorinį kūrybos kontekstą – autoriaus biografiją, laikmetį, istorinius įvykius, net politinę situaciją. Poezija lietuviska ypatingai, bent jau praeityje buvo smarkiai veikiama politikos. Tai žino kiekvienas, bent kiek pasigilinęs į, pavyzdžiui, sovietinio meto kūrybą. Taigi, dar vienu svarbiu aspektu, išskiriant poezijos ypatingumą, galima laikyti jos kontekstą, kuris svarbus analizuojant eiles. Be kita ko, poezija subtili ir dėl to, kad ją kiekvienas supranta pagal save. Kitais žodžiais tariant, vienos ar kitos eilėraščių prasmės dažnai paaiškėja jas sulyginus su savo patirtimi. Skirtingas poezijos interpretavimas gali nemažai pasakyti apie patį žmogų. Žinoma, kai kurie subžanrai, pavyzdžiui, poezija vaikams, yra kiek paprastesni. Čia daugiau dėmesio skiriama žodžių skambesiui, jų žaismui, pagrindinei idėjai. Svarbus ir ritmas, eilėraščius priverčiantis skambėti kaip dainas. Tai labai būdingai į vaikus orientuotai poezijai. Tiesa, eilėraščiai vaikams nėra tas pats, kas poezija apie vaikyste. Eilės apie vaikystės išgyvenimus ir potyrius gali būti suprantamos tik tam tikrą patirtį įgijusiems skaitytojams. Tai gali būti net labai intymi kūryba.

Poezijos įvairovė

Poezija yra įvairi ne tik savo turiniu, bet ir forma. Tai nėra vien ketureiliai, kaip kai kam gali pasirodyti. Poezijos formų, kaip ir žanrų, yra įvairių: haiku, rondo, sonetas, šidžo, trioletas, vilanela, tritina. Skirtingoms formoms būdingi skirtingi ritmai, eilučių, skiemenų skaičius, posmų sandara. Nemažai yra ir skirtingų poezijos žanrų: eilėraščiai, epai, odės, poemos, dainos, baladės, kupletai. Visos šios poezijos rūšys pasižymi skirtinga charakteristika. Štai, kad ir kupletų ir odžių skiriasi net gi tematika. Pirmieji yra humoristinio pobūdžio eilės, o odės žymiai subtilesnės, gilesnės, dažnai kažką šlovinančios, aukštinančios. Poezija apie meile patiks vieniems, epai – kitiems. Gal kai kam priimtinos tik dainos. Tai irgi yra poezija knygos tik vienas iš būdų įamžinti eiles. Deja, daug kas yra linkęs poetus ir jų kūrybą nuvertinti, teigti, kad poezijos nesupranta ir nesupras. Prieš tai tvirtinant, reikėtų įsitikinti, kad poezija gali būti įvairi. Ji, iš esmės, gali tikti visiems, tik reikia atrasti savo stilių, formą, temą, pobūdį.

Advertisements