Komiksai

Komiksų fenomenas

Komiksai

Komiksai

Kas iš vaikystės nepamena spalvingų, paskutiniuose laikraščių puslapiuose spausdintų iliustracijų, perteikiančių trumpas, linksmas istorijas? Tai komiksai – nuosekliai, vienas po kitas einantys piešinėliai, atspindintys vieną ar kitą įvykį, jų seką. Komiksais vieni vadina pačias iliustracijas, kiti gi – istorijas, papasakotas jų pagalba. Sunku pasakyti, kuri definicija tiksliau apibūdina komiksus. Nors priimta manyti, kad tai vaikams skirtas žanras, komiksai suaugusiems taip pat yra plačiai mėgiami visame pasaulyje. Jie išskirtini ne tik dėl savo turinio, bet ir formos, piešimo būdo.

Istorija ir populiarumas

Į klausimą, kada atsirado komiksai, atsakyti sunku. Nėra vieningai sutariama, ką galima laikyti pirmuoju komiksu. Kažko panašaus į juos buvo visais laikais. Jeigu virtinę nuosekliai susijusių paveikslėlių jau galima laikyti komiksu. Tarp pirmųjų yra Lietuvoje neblogai žinomas komiksas apie Popajų. Anglų kalba šis rinkinys vadinosi „Krazy Kat and Papeye“ (liet. „Pašėlusi Kat ir Popajus“) ir buvo išleistas 1929 metais. Galima matyti, kad komiksų, kaip žanro, pradžia siekia daug dešimtmečių praeityje. Pirmieji buvo komiksai vaikams ir atvaizdavo, dažniausiai, juokingas, netikėtas, linksmas istorijas, nutikusias žmonėms, gyvūnams ar „superherojams“. Pastarieji yra ypač dažni komiksų personažai Amerikoje. Čia dar ir dabar, kai, rodos, internetas jau padėjo pamiršti apie popierinius žurnalus ir laikraščius, veikia komiksų mylėtojų ir kolekcionierių klubai. Juose dalinamasi įspūdžiais apie naujausias istorijas ir jų personažus, keičiamasi kolekcinėmis vertybėmis. Jos, beje, gali atsieiti stulbinančias sumas. Kai vieni juokiasi iš šio, neva vaikiško, užsiėmimo, kiti pelnosi iš brangių, retų komiksų knygelių, už kurias ištikimiausi gerbėjai moka kelis ar net keliolika tūkstančių. Tikriems komiksų gerbėjams komiksai internetu gali skambėti juokingai. Jie pritars, kad knygelės, reguliariai pasirodančios specialiose parduotuvėse, yra atskiros kultūros dalis. Kultūros, kurioje dievinami specialias galias turintys didvyriai, kovojantys prieš blogį ir gelbėjantys nekaltus žmones.

Situacija Lietuvoje

Komiksų situacija Lietuvoje smarkiai skiriasi nuo Amerikos. Jei ten tai ištisa kultūra, čia dažnai sakoma, kad komiksai juokingi paveikslėliai apie vietos politikus. Tokia nuomonė veikiausiai susiformavo tada, kai buvo pamėgta šaržuoti garsius Lietuvos Vyriausybės ar Seimo atstovus. Užsienio, pavyzdžiui, amerikietiški komiksai lietuvoje neprigijo. Vos pasirodžiusios „Žmogaus voro“ ar „X – menų“ nuotykių knygelės, greitai buvo išimtos iš apyvartos, kadangi nesulaukė prognozuoto susidomėjimo. Nors Lietuvoje ir yra komiksų gerbėjų, galinčių daug papasakoti apie kol kas Amerikoje ryškiausią kultūrą, jų yra ne tiek daug, kad šalyje kurtųsi klubai, būtų organizuojamos konferencijos. O ir kolekcionavimas lietuviams gali būti paprasčiausiai „neįkandamas“ finansiškai. Galbūt kiek populiaresni komiksai suaugusiems, tačiau jų mėgėjai taip pat yra išimtinė publika. Lieka klausti – kodėl Lietuvoje komiksų žanras nėra populiarus? Atsakymo variantų gali būti daug ir įvairių. Lengviau paaiškinti lyginant – Amerikoje, kuri yra vadinama „kultūrų katilu“, sunku aptikti kažką išskirtinai amerikietiško. Kitaip sakant, amerikietiška kultūra neturi gilių tradicijų. Komiksai, nors ir visai neseni, lyginant su, pavyzdžiui, klasikine lietuviška literatūra, yra kai kas tradicinio, unikalaus. Tai savotiškas literatūrinis paveldas, kad ir kaip juokinga tai gali pasirodyti Lietuvoje. Mums lengviau – mes turime savo tautosaką, senovės liaudies dainas, šokį, menus. Amerikoje tautosaka tampa komiksai. Vieni šį faktą laiko liūdnu, tačiau viską reikėtų priimti ir vertinti natūraliai – pavienės šeimos Amerikoje dar bando saugoti savas tradicijas (kad ir lietuviai imigrantai, kultivuojantys šalies kultūrą net gi už Atlanto), tačiau turi būti kažkas, kas jungia visus žemyno gyventojus. Ir tai neprivalo būti vien greitas maistas ar Voltas Disnėjus.